Jei sumanytumėte nukeliauti į netolimą praeitį, jums visai nereiktų išradinėti laiko mašinos, plakatų tik susiruošti kelionei po Rusijos federaciją. Rusija – tai didelių kontrastų ir ne ką mažesnės egzotikos šalis, tad šių dienų turistui reiktų apsiginkluoti ne tik fotoaparatu ar žemėlapiu, bet ir kuo rimčiausiai įsiteigti sau, jog šioje šalyje gali nutikti bet kas.
Iš Rusijos sostinės Maskvos visomis kryptimis veda keliai į bekraštes šios šalies platumas. Nors Rusijoje puikiai išvystytas susisiekimas oru, tikrasis šalies grožis atsiskleidžia keliaujant traukiniais. Tūkstančius kilometrų besitęsiantys bėgiai veda ir į didmiesčius ir atokiuose kalnagūbriuose ar taigos prieigose išsidėsčiusiais gyvenvietes.
Išskirtinis Rusiškas „serviso“ suvokimas
Norėdami geriau susipažinti su rusais, įsigykite traukinio bilietą vykti plackarte, tuomet kiaurą parą jausite kaimynų artumą ir, savaime suprantama, bus proga užmegzti kontaktą. Rusijoje daugybė žmonių, nuo garbingo amžiaus senolių iki šeimų su mažais vaikais, drąsiai didelius atstumus keliauja traukiniais, tad visai nevertėtų nustebti sutikus penkių asmenų šeimą atostogauti išsiruošusią traukiniu.
Nors rusiškasis „serviso“ suvokimas gerokai skiriasi nuo mums įprasto vakarietiško pataikavimo klientui, keliauti traukiniu gana patogu, nes ilgesnių maršrutų metu keleiviams duodama balta patalynė, visą parą galima naudotis karštu vandeniu arbatai bei yra geriamojo vandens čiaupai, o ir traukinių palydovės akivaizdžiai yra perskaičiusios ne vieną etiketo vadovėlį ir net į kvailiausius keliautojų klausimus atsako geranoriškai.
Tiesa, nenustebkite, jei parduotuvėje ar kavinėje darbuotojai nesivargins jums šypsotis ir balso intonaciją perjungti į malonesnę nematys reikalo, mat šioje šalyje vis dar galioja taisyklė apie prekės turėtojo pranašumą ir visai nesvarbu, ar yra pirkėjų...
Jei keliausite traukiniu po Rusiją, atkreipkite dėmesį į vieną smulkmeną: traukiniuose arbata vis dar patiekiama storo stiklo stiklinėse, kurios įstatomus į metalinius įdėklus su rankena. Patys rusai juos vadina „padstakanais“ ir sako, kad ši tradicija pamažu nyksta, bet tai savotiškas šio karšto kultūros atspindys. Pačioje Rusijoje galima įsigyti gana mažų suvenyrinių „padastakanų“, kurie, kaip sako patys rusai, labiau tinka gerti degtinei.
Tolstant nuo Maskvos vaizdas pro langą liūdnėja
Nepulkite trinti akių, jei tolstant nuo Maskvos vaizdai pro langą liūdnėja, mat didmiesčio didybę pakeičia kitokio gyvenimo paveikslai – dažnai skurdaus ir gal kiek per daug apleisto. Didesniuose miestuose, savaime suprantama, esama tam tikro „progreso“, bet maži miesteliai ir kaimai atrodo prastai.
Apie tai, kad Rusijoje puikiai išvystyta metalurgijos pramonė ir naudingųjų iškasenų gavyba galima spręsti iš didelių šachtų ir gamyklų, kurios dažnai įsikūrusios vietose iš kur patogu gautus produktus išgabenti geležinkeliu. Dažniausiai prie tokių gamyklų glaudžiais ir miesteliai. Tiesa, dažnai tiek pačių pramonės objektų, tiek miestelių vaizdai įspėja, kad „darbas“ einasi prastai arba iš viso stovi, mat dalis pastatų atrodo apleisti ir neprižiūrimi, o gyvenamųjų rajonų pastatai svajoja nesugriūti ir apie jokią „renovaciją“ kaip pas mus plačiais mostais čia nekalbama.
Dažnas kaimo gyventojas atvirai kalba apie nusivylimą šalies valdžia, mat provincijoje darbo sunku surasti, tad žmonės priversti vykti į miestus, o tuo tarpu mažesni kaimai pasmerkti lėtam nykimui. Gyvenimas provincijoje gana skurdus: medinės nedažytos trobos su pilkais šiferiniais stogais, kaimo gyventojų traukos centru dažnai tampa mažytės privačios parduotuvės, patys vietiniai gyventojai net neslepia fakto, jog licenzijos prekiauti alkoholiu neturinčioje parduotuvės šio gėrio galima įsigyti net po darbo valandų.
Jei vis tik keliaudami po Rusiją sugalvotumėte, jog norite pamatyti ne tik miestų cerkvių kupolų spindesį, patariame pasiimti patogią talpią kuprinę, gerus žygio batus ir tinklelį nuo uodų. Neturėkite iliuzijų, jokie atsivežtiniai purškalai nuo šių kraugerių negelbsti ir net vietinio smirdalo užtaisai jų negąsdina, tad vienintelis šansas išgyventi – paslėpti visas „skanias“ kūno vietas.
Prieš ruošiantis į žygį į laukinę gamtą verta pasidomėti turimų žemėlapių tikslumu ir pasiklausti vietinių gyventojų apie būsimo maršruto sąlygas, jei įmanoma, kur kas saugiau būtų, jei grupę lydėtų patyręs vietinis vedlys, mat pasiklysti taigoje ar kalnuose – vienas juokas, o kelio namo ieškojimas gali baigti vietinės meškos skrandyje. Tiesa, pastaruoju metu vis populiarėja ekstremalios medžioklės, kuomet patyrę vedliai organizuoja išvykas tiesiai ten, kur gyvena rudosios taigos šeimininkės.
Kruopščiai suplanuokite žygio maršrutą ir rimtai įvertinkite grupės jėgas, o prieš išsiruošdami būtinai apie žygį ir planuojamą jo pabaigą įspėkite vietinį bendruomenės atstovą, kad nutikus nelaimei vietiniai galėtų pagelbėti. Atminkite, jog ne visur veikia mobilusis ryšys, tad svarbu patiems kuo geriau pasirūpinti savo saugumu.
Registracija ir derybos – privaloma
Dar keletas praktinių pastebėjimų apie keliavimo Rusijoje ypatumus. Pagal šalyje galiojančią tvarką, kiekvienas užsienietis privalo kas tris dienas registruotis migracijos tarnyboje ir deklaruoti nors ir laikinąją savo gyvenimo vietą. Dažnai šią paslaugą teikia viešbučiai, žinoma, už papildomą mokestį.
Rusijoje, ypač atokesnėse vietovėse, į užsieniečius vietiniai pareigūnai žvelgia pro padidinamąjį stiklą, tad privalu visuomet su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Taip pat nereikėtų nustebti, jei kokiame nors mažame viešbutyje jus apgyvendinti be išankstinės rezervacijos paprasčiausiai atsisakys motyvuodami kad ir pačiais juokingiausiais argumentais, iš tiesų ne visi viešbučiai priima užsieniečius.
Pirkdami suvenyrus nepamirškite pasiderėti, mat dažnai jų kainos turistams yra gerokai „užkeltos“, o vos ne kiekvienas atvykėlis iš Europos Sąjungos prilyginamas turtuoliui, kurio kišenes tiesiog plėšia pinigai, tad doro prekeivio pareiga yra jas palengvinti. Suvenyrų pardavėjai dažnai pasiteirauja iš kur atvykote, kur planuojate vykti, draugiškai pataria, ką dar jų krašte vertėtų pamatyti, ko paragauti.
Įdomu tai, jog sužinoję, kad prieš juos stovintis žmogus yra iš Lietuvos, dažnas supratingai šypteli „Aaaa, Pribaltika“, o paskui pabrėždami savo žinias draugiškai klausia, ar Latvijos sostinė tebėra Talinas.
Valiutų keityklos – spąstai turistams?
Dar vienas dalykas į kurį verta atkreipti dėmesį – pinigų keitimas. Kadangi Rusijoje niekur nepriims eurų ir net visagalio dolerio era šioje šalyje jau pasibaigusi, tad vykstant į Rusiją būtina turėti rublių. Šią valiutą galima patogiai išsiimti bet kuriame bankomate, tačiau pamirškite patogų atsiskaitymą parduotuvėse banko kortelėmis. Kai kurių Europoje naudojamų kortelių prekyvietės paprasčiausiai nepriima, o išdrįsę rizikuoti, vėliau nesiskųskite valiutos kurso ar net čekio už prekes sumos pokyčiais.
Didmiesčiuose, ypač Maskvoje, gausu įvairių valiutos keityklų, nors siūlomas kursas labai palakus – apgaulė garantuota, mat ten dirbančių „kasininkių“ rankos labai vikrios, o ir pati keitimo sistema sena kaip pasaulis: siena, stiklinis langas ir į abi puses varstomas stalčius, tad mikliai pradanginti pora kupiūrų – vienas juokas. Metodika puikiai „atidirbta“: skaičiuojama labai greitai, klientas nuolat raginamas paskubėti, dažnai net kasos čekio apie vykdytą valiutos keitimą niekas nepasivargina duoti. Patikimiausia valiutą keisti banke ir nustebkite, jei ir čia jus paprašys pateikti pasą.
www.alfa.lt
