Savo saugumu turėtumėte pasirūpinti jau planuodami atostogas. Jei atostogų paketą įsigyjate iš anksto, tuomet pravartu žinoti, kad galite draustis ne tik dėl dingusio bagažo ar sveikatos sutrikimų tačiau ir dėl neįvykusios kelionės. Neišvykimo priežastys gali būti įvairios: keliaujančiojo sveikata, situacija darbe ar kt. Taip pat yra finansinių nuostolių draudimas. Draudimo rūšių aprašymus gauti ir apsidrausti galite bet kurioje kelionių agentūroje bei pasirinkti sau tinkamiausią variantą. Draudimo suma lyginant su kelionės kaina nėra tokia didelė todėl tikrai neverta rizikuoti daug didesniais pinigais. Kas ypač yra susidūrę su sveikatos problemomis užsienyje ir neturėjo draudimo patvirtintų, kad gydymo paslaugų kainos yra nepaprastai aukštos – net ir pirmoji medicininė pagalba. Paprasčiausias gydytojo iškvietimas neretai kainuoja apie 40 ar 50 eurų (paprastas draudimas savaitei laiko kainuoja apie 25 litus vidutiniškai).
Net ir įsigijus medicininių išlaidų draudimą, kelionės metu nereikėtų tuo piknaudžiauti. Dažniausiai vykstama į šiltus ir saulėtus kraštus. Kaip sakoma dėl ko vykstame, to turėtume ir saugotis: saulės, šilumos ir jūros. Visi kelionių vadovai pasakys, kad dažniausia problema yra nudegimai saulėje. Tik daugeliu atveju į tai nėra kreipiamas dėmesys: pakilus temperatūrai geriami vaistai ar po laiko tepamasi vaistais. Apskritai važiuojant į saulėtus kraštus reiktų būtinai vieną pirmųjų daiktų į lagaminą įsidėti apsauginį kremą nuo saulės. Net ir būnant šešėlyje reiktų teptis apsauginiu kremu, o tarp 12 ir 15 valandos geriau apskritai nebūti saulės atokaitoje, kuomet ji pakilusi aukščiausiai. Pavojingas yra ne tik per didelis kiekis tiesioginių saulės spindulių tačiau ir aukšta temperatūra. Vasaros mėnesiais, kuomet dauguma veržiasi važiuoti aukščiausios ne tik kainos, tačiau ir oro temperatūra. Turkijoje liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje ji siekia net 50 laipsnių. Oro drėgmė gali siekti net 80 procentų. Egipte esant tokiai pačiai temperatūrai oras yra sausesnis. Kitose Viduržemio jūros regiono šalyse oro temperatūra kiek žemesnė, tačiau drėkmės kiekis didelis. Taigi reiktų įvertinti šiuos faktorius prieš planuojant atostogas, renkantis viešbutį ir pramogas. Kaip bebūtų keista, bet šiuo metu dažnai važiuoja ne tik vyresni žmonės, bet ir šeimos su mažais vaikais. Ne visuomet ši temperatūra yra tokia baisi tinkamai elgiantis. Reikėtų vartoti daugiau paprasto geriamo vandens nei įprastai, būti apsirengus lengvais natūralaus pluošto rūbais, dėvėti galvos apdangalą, vidury dienos būti vėsesnėse patalpose. Taip pat reiktų atsargiai elgtis su oro kondicionieriais. Oro temperatūrą iš pradžių nustatyti tik keliais laipsniais žemesnę nei lauke ir pamažu mažinti. Labiausiai pavojinga ne žema temperatūra, bet jos skirtumas tarp lauko ir patalpos. Taip pat nepatartina gerti perkaitus labai šalto vandens. Tai gali sukelti ne tik gerklės, bet ir skrandžio problemų.
Išvykus reikia būti atidiems ir gatvėje. Dažnai žmonės būna išsiblaškę ir elgiasi neatsakingai: staiga išbėga į važiuojamąją dalį, eina ja nesidairydami, nedėmesingai žiūri vaikus. Reikia būti atidiems bet kurioje šalyje – net ir toje, kur dažniausiai sustojama esant raudonam šviesoforo signalui. Vis dažniau yra nuomojami automobiliai ar motoroleriai ir keliaujama jais savarankiškai. Pirmiausia reikia nuomotis patikimose kompanijose (jas galėtų rekomenduoti kelionių vadovai). Negali būti paliktas pasas kaip užstatas, o tik jo kopija, taip pat prieš nuomojantis atidžiai apžiūrėkite automobilį (ar yra atsarginis ratas, raktų rinkinys, avarinis ženklas, veikia visi įspėjamieji žibintai ir t.t.), o svarbiausia turi būti draudimas. Kartais kurortinėse vietovėse naudotis visuomeniniu transportu būna daug paprasčiau ir netgi pigiau nei nuomotis transporto priemonę. Ypač būkite atsargūs jei išsinuomojote motorolerį. Daug kur Rytų ar Pietų šalyse į juos nelabai kreipiamas dėmesys gatvėje.
Gatvėje saugokitės ne tik automobilių, tačiau ir pėsčiųjų – kišenvagių – ypač kur daugiau žmonių. Paprastai niekur nereikia nešiotis paso ar kito asmens dokumento. Juos patartina palikti viešbučiuose esančiuose seifuose (nemokamuose ar nuomojamuose). Net ir musulmoniškuose kraštuose, kur vagystė yra vienas baisiausių nusikaltimų, yra apstu kišenvagių. Būkite ypač atidūs, kuomet yra puolama Jums siūlyti prekes (skaras, papirusus ar kitką). Kol nukreipiamas Jūsų dėmesys, sėkmingai ieškoma ką gero turite kišenėse ar rankinėse. Tai gali vykti gatvėje, turguje, kavinėje, naktiniame klube.
Nepamirškite saugotis ir vandenyje. Niekuomet įkaitę saulėje nepulkite į šaltą vandenį staiga. Temperatūrinis šokas gali ir pakenkti organizmui. Geriau prieš tai bent apsišlakstyti juo. Tai ypač dažnai nutinka pramogaujant prie kalnų upių. Jūros vanduo yra pakankamai druskingas, todėl kaskart išlipus iš vandens reiktų nusiprausti po gėlo vandens dušais, esančiais paplūdimiuose ar prie baseinų. Atminkite, kad ne visur, kur paplūdimyje yra smėlis, jūros dugnas būna taip pat vien tik smėlio. Dažnai dugnas gali būti akmenuotas, gali būti aštri uola ar koralai. Nesant tikriems dėl dugno geriau pasirūpinti specialia avalyne, skirta eiti į vandenį. Dar viena dažna problema – neatsakingas maudymasis esant neblaiviems. Nereikėtų pamiršti, kad draudimas niekada neapmokės jokių pirmos pagalbos ar gydymo išlaidų jei problemos kilo esant apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.
Margiris Klenavičius
mediatravel.lt
